Rimantas KLEVEČKA

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, miestų, miestelių ir kaimų gatvėse plazda trispalvės, skamba valstybės himnas – „Tautiška giesmė“. Dažnai kartojame himno žodžius „Lietuva, Tėvyne mūsų“, tačiau ar  žinome vieno iš trijų valstybės simbolių istoriją?

Perkantieji internetu dažnai ieško geriausios kainos, tačiau vien jos gali neužtekti, jeigu norima pritraukti ir išlaikyti pirkėjus. Negavęs tinkamo įspūdžio, reikiamos techninės informacijos, naudingo patarimo ar pagalbos, kitaip tariant – geros apsipirkimo patirties, pirkėjas elektroninėje parduotuvėje neužtruks ir vėliau į ją nebegrįš. Tai ką gi reikia daryti, kad lankytojas prekes ne tik apžiūrėtų, bet ir įsigytų?

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. Diskusija vis sukasi apie universitetų pavadinimus, autonomiją ir kitus labai pragmatiškus dalykus, bet pagrindiniai tikslai – aukštojo mokslo tarptautinis konkurencingumas, Lietuvos galimybės kurti inovacijas, stiprinti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, mažinti jaunimo emigraciją – lieka kažkur už „borto“. Nesutarimai mums trukdo pamatyti bendrą vaizdą – didelę ir plačią žaidimų aikštelę, kurioje kiekvieno mūsų smėlio dėžė – tik viena iš daugelio.

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. Tačiau Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkė dr. Milena Medineckienė sako problemą įžvelgianti kitur. „Doktorantams, apie kurių išvažiavimą dažniausiai kalbama, Lietuvoje sudarytos tikrai neblogos sąlygos. Daug sunkesnėje situacijoje atsiduria jauni mokslo daktarai. Pavyzdžiui, pabaigus doktorantūros studijas jų alga ne tik kad nepadidėja, bet priešingai – netekus stipendijos ji sumažėja apie pusantro karto ir kartais nesiekia nei 380 Eur“, – pasakoja LJMS pirmininkė.

 Vasario mėnesio pradžioje lietuviai nuo seno garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą – duoną. Mažeikių lopšelyje-darželyje „Pasaka“ jau daugiau kaip dešimtmetį atiduodama duoklė senoviškoms tradicijos ir papročiams. Vasario 6 d. čia vėl buvo paminėta Šv. Agotos, Duonos globėjos, diena.

Nors „socialinės atsakomybės“ terminas nėra naujas, įvairiose diskusijose su politikais ir visuomenės veikėjais dar sulaukiama klausimų, ką reiškia įmonių arba verslo socialinė atsakomybė. Ypač darosi neaišku, kai kalbama apie nevyriausybinio sektoriaus bei valstybinių institucijų socialinę atsakomybę.

Jau vasaris. Baig ėsi šventės, įsibėgėja darbai. Maltiečiai, susumavę 2016 m. paramos akcijos „Maltiečių sriuba“ rezultatus, planuoja ir skirsto, kaip lėšos bus naudojamos visus metus. Galime pasidžiaugti ir nuoširdžiai visiems dėkojame – tikslas pasiektas, surinkta 250 tūkstančių eurų.

Nors žiema tęsis dar bent porą savaičių, tačiau jau galime pastebėti pirmuosius pavasario ženklus. Šiandien prekyboje pasirodė pirmieji „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užauginti ilgavaisiai agurkai. Šių metų agurkų derlius pasirodė beveik mėnesiu anksčiau negu praėjusiais metais. Taip pat netrukus bus galima mėgautis lietuviškomis salotomis, o balandžio mėnesį ragausime pirmųjų lietuviškų pomidorų.

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo(si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką. Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje turėtų plėstis mokytojo veiklos spektras, o kartu su juo rastis ir naujos integruotą ugdymo požiūrį apimančios specialybės.

 40 minučių – tiek truko klaipėdiečio Igno Luotės kova Baltijos jūroje su milžiniška lašiša. 16,4 kilogramo svėrusi žuvis tapo įspūdingu įrašu žvejo trofėjų sąraše.

Sekmadienio popietę į žvejybą Baltijoje išplaukęs klaipėdietis Ignas Luotė džiaugėsi per trumpą laiką velkiaujat pagautomis lašišomis. „Bet jos buvo nedidelės, gal po 4–5 kilogramus svėrė. Žvejyba ėjo į pabaigą, kai užkibo ši“, – pasakojo žūklės gidu dirbantis I.Luotė.

Ar šiais tiesą praradusios politikos ir melagingų naujienų laikais dialogas vis dar įmanomas?

Sakydamas „dialogas“ turiu galvoje civilizuotą ir pagarbų pokalbį, kurio metu žmonės įveikia savo skirtumus. Alternatyva, žinoma, yra prievartos ir smurto praktikavimas. O paminėdamas „tiesą praradusi politika“ ir „melagingos naujienos“ noriu atkreipti dėmesį į du reikšmingus ir išskirtinius ženklus, atskleidžiančius, kas negerai su šiandienine visuomene.

Į šį klausimą atsakyti pamėginsiu trimis žingsniais: pasiūlydamas problemos aiškinimą, trumpą jos analizę ir pasidalindamas keletu pasiūlymų, kaip būtų galima judėti pirmyn.

„Sodros“ duomenimis, įvairias inžinerines profesijas įgijusių specialistų atlyginimai yra vieni didžiausių Lietuvoje – vidutinis gali svyruoti nuo 1065 iki 1851 Eur per mėnesį. Nenuostabu, kad šią profesiją įgyti norinčiųjų vis daugėja ir konkurencija rinkoje auga. Technologijų įsigalėjimas visose gyvenimo srityse iš esmės pakeitė specialistų darbo specifiką – iš gamyklų, garažų, fabrikų inžinieriai persikėlė į prabangius dangoraižius ir sėdo prie kompiuterių ekranų. Tad kokiomis savybėmis turi pasižymėti ir kokių įgūdžių turėti rinkoje konkurencingas naujųjų laikų inžinierius?

„Lietuvoje švietimo klausimai gana plačiai diskutuojami, bet egzistuoja įvairių mokymosi galimybių, kurios yra mažai žinomos, o gali būti labai perspektyvios“ – apie vieną įdomų mokymosi būdą – darbu grindžiamą mokymąsi – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto edukologijos katedros docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas Vidmantas Tūtlys.

Kaip geriau pasiruošti brandos egzaminams? Klausimas aktualus kone visiems baigiamųjų klasių mokiniams. Ypač tiems, kurie jau pradeda planuoti savo ateities karjeras. Jiems jau antrus metus iš eilės pagalbos ranką tiesia Kauno technologijos universitetas (KTU), kviečiantis dalyvauti nemokamų paskaitų cikle „Pasiruošk brandos egzaminams“. 

Šią savaitę Lietuvoje, taip pat JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir kitose šalyse pradedama minėti Alkoholikų vaikų savaitė. Jos metu bus siekiama atkreipti dėmesį į problemų dėl alkoholio turinčiose šeimose augančių vaikų patiriamus sunkumus: nuolatinį stresą ir nesaugumą, ryšio su tėvais stoką, jų bazinių emocinių ir fiziologinių poreikių ignoravimą. Tai patyrę ir pastarųjų smurto prieš vaikus įvykių šalyje sukrėsti broliai menininkai Remigijus ir Algirdas Gataveckai įsitikinę, jog dirbant su šeima, joje augančiais vaikais bei keičiant jų aplinką, įmanoma užtikrinti saugią vaikų dabartį ir šviesesnę ateitį.

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Lietuvoje vėl tragedija. Šį kartą ji įvyko Kėdainių krašte. Visa Lietuvos žiniasklaida iš tragedijos surengė masinį šou. Visais kanalais, visose laidose ,,krečiami“ ir ,,purtomi“ visi, kuriuos mūsų žiniasklaida laiko kaltais. Nepraleidžia progos pasikelti savo reitingų ir aukščiausi valstybės vadovai. Jie, išvažiavę iš Vilniaus, apsuka ratą ir žiniasklaidoje pilna jų nuotraukų, tezių, nurodymų. Prisimenamos ir kviečiamos visos sukurtos struktūros, tarnybos, socialiniai darbuotojai. Visi imasi darbo – tobulinami, ruošiami nauji įstatymai, peržiūrimas tarnybų pavaldumas, kažkas bus išvytas iš darbo (tikriausiai, laikinai, kol atsiras kitas) ir...

„Nė vienas uždegęs žiburį, nevožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą“ (Lk 8, 16–18). Šviesa šiuo atveju – tai vaiko teisė augti šeimoje be smurto, prievartos, agresijos. Deja, Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad fizinės bausmės vaikams yra pasaulinio lygio problema. Ji giliai įsišaknijusi visose šalyse, kultūrose, visuomenės sluoksniuose. Egzistuojant tokiai problemai reikia nedelsiant ieškoti būdų, kaip situaciją pakeisti, todėl manau, kad derėtų uždrausti visokio pobūdžio fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę.

„Patys geriausi tie studentai, kurie pasako kažką nauja. Per paskaitą išgirsta unikali mintis man – didžiausia dovana. Štai visai neseniai kalbėjom apie senąją islandų literatūrą, epinės poezijos metriką. Staiga viena studentė, toliau reflektuodama, ištarė fantastišką sakinį apie Romaino Gary prozos ritmiką. Tokios palaimos akimirkos rodo, kad studentas išmoko susieti dalykus, vadinasi, išmoko kritiškai mąstyti“, – džiaugiasi geriausia Filologijos fakulteto dėstytoja, Skandinavistikos centro vedėja dr. Rasa Baranauskienė. Kone du dešimtmečius VU dirbanti skandinavistė kuklindamasi sako, kad šį įvertinimą sutiko labai ramiai, ir priduria, kad jis įpareigoja dėstyti dar geriau.

Skaudūs įvykiai Kėdainiuose vėl atvėrė žaizdą ir manipuliacijas smurto prieš vaikus tema. Kai kurie veiksmai, politikų, apžvalgininkų, žinomų visuomenės veikėjų pasisakymai kai kada yra paprasčiausiai nekorektiški.

Būtina matyti visumą: šiandien smurtas bet kokios formos yra draudžiamas. Tai yra kriminalinis nusikaltimas. Jei ne, nesuprantu, kam sulaikė tuos du įtariamuosius, jei dar nėra priimtas įstatymas (mat neva buvo neatsakingai vilkinamas), juk tai ne nusikaltimas?

Vasario 2–4 dienomis moksleivius iš visos Lietuvos į sostinę sukvies jau tradicinė tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2017“. Aukštosioms mokykloms šis renginys – gera proga supažindinti potencialius studentus su būsimąja Alma mater ir joje siūlomomis studijų programomis. Tuo tarpu jaunam, savęs ieškančiam žmogui tai – papildoma galimybė išsigryninti prioritetus. Juolab kad šių metų parodos siekis – paskatinti atrasti asmenybės unikalumą!

Nebūk naivus kelyje sąjungos bei Pal. J. Matulaičio piligrimu namai  – vienas geriausių bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje.

„Anksčiau mes galvojome, kur mudu gyvensime, ką mudu pirksime, ką mudu veiksime; dabar gi dažnai iš kito reikalaujama, kad jis gerai uždirbtų, turėtų automobilį, namą. Dingsta bendros kūrybos vizija. Aš būsiu laiminga(s), jei ji(s) atlieps visus mano lūkesčius“, – mąstymo ir santuokos supratimo pokyčius pastebi ir įvardija dr. Nijolė LIOBIKIENĖ, konsultuojanti krizę patiriančias šeimas. Jos klausiame, kokius iššūkius dažniausiai patiria šiuolaikinės šeimos, iš kur jie kyla bei į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint sukurti tvirtą šeimą.

Kalbėti apie priklausomybę sunku tiek pačiam šia liga sergančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Sunku apie tai atvirai kalbėti su šeimos nariais, draugais, darbdaviais. Dar daugiau klausimų kyla bendraujant su vaikais – kaip nepristigti žodžių, kurie kuo tinkamiau atskleistų šią skaudžią temą? Priklausomų žmonių vaikams, broliams bei seserims ar anūkams gali būti sunku suvokti šį procesą. Kalbantis tokia keblia tema svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, būti kiek galima sąžiningam, akcentuoti siūlomą pagalbą bei bendravimo svarbą ir numatyti sunkumus, kurie kyla daugeliui vaikų, augančių greta priklausomybės ligomis sergančių asmenų.

Kalbant apie smurto prieš vaikus prevenciją, bene daugiausia diskusijų viešojoje erdvėje kėlė klausimas dėl nepriežiūros kaip smurto traktavimo. Apie tai, ką apibrėžia nepriežiūros terminas, kalbėjomės su Paramos vaikams centro psichologe Jūrate Baltuškiene.

Kas gi yra nepriežiūra? Klausant dabartinių debatų dėl smurto prieš vaikus užkardymo, panašu, kad daugiausia neaiškumų kyla būtent dėl apibrėžimų. Viena vertus, visi, man regis, sutiks, kad nepriežiūra yra tokiu atveju, jei mažametis vaikas tėvų paliekamas vienas šaltame bute, kai jie laiką leidžia neaišku kur. Kita vertus, kai kas baiminasi, kad nepriežiūros apibrėžimas nebūtų per platus ir neapimtų atvejų, kai nepriežiūra yra pavadinamas paprasčiausias vaiko kaprizų nepaisymas. Kaip specialistai apibrėžia nepriežiūrą?